traktatas apie komandą „rankas aukštyn“


Ko mokom dresuojamą šunį? Ne komandos „rankas aukštyn“?

O žmogus, ką jis svetima kalba pirmiausia išgirsta?



apie tam tikrą bigamijos formą


Ir liko viena: trisdešimtmetė, su pasikartojančia neuroze.

O juk tikėjo popiežių, sekė visas jo vizitų transliacijas.

Jai buvo svarbiausias, nors ir ne jis parnešdavo algą namo,
ir ne jis, iš darbų pareidamas, parduotuvėn užsukdavo.

Vyras? Žinot, pone, net neverta kalbėt, tai buvo didžiulė

klaida.

O dabar ką? Apleido ją abu. Sunku, tiesą sakant, rimtai galvot
apie feminizmą.

Tai tik mezginys belieka?



beskausmybė (traktatas)


Grožis ir beskausmybė: balti vyšnios žiedai. Dangaus fone
skalbinių virvė suplyšus.

Darbas, nesibaigiantis artojo darbas. Arklio akys
Krauju pasruvę.

Saulės raudonumas lėtai besileidžiantis – ant nekaltybės medžio
išlietas dažas.

Ir kažkas kitas, visai čia netinkantis, rimtas ir grėsmingas. Šachmatininkas,
tenisininkas. Atradėjas, pro teleskopą žvelgiantis. Visa ko autorius.



gaisras (traktatas)


Kalbant: begalybė, omeny turiu žvėris,
įbėgančius gaisran.



apie mirtiną nesaugumą


Nepainiok čia mirties. Nepainiok amžinybės. Linksminkis ir darbuokis.
Kapok galvas su šypsena.

Spjauk į ekologiją, nesigailėk suvažinėtų kačių.

Virpėk, kai vėjas į skutus drasko pūkuotą pienės galvelę.



eismo kontrolė

Amžina ramybė – būna tokių akimirkų. Kumšteli širdin
ir jau sėdi auto.

O kurgi nuopelnai? Apdovanojimai, laurai? Liūdesys, vėjelis
ir pasaulio pirmenybės.

Kažkas visa tai valdo – pasismeigi kartais ant kalbos aštrumo,
įbesto smeigtuko.

Ir saulėtam balkone lauki savos džiaugsmo dienos. Amžinybės gynėjo
kombinezoną apsivilkęs (bandymų buvo amžiams pašalint!).

O auto – uoslės vedami – gatvės laikos tarytum sijono mamos.



apie fūristus ir fūrines


Grįžinėjau tranzu Lenkijon. Sustojo ūsuočius
su apynauje fūra.

Važiuojant keliskart pyptelėjo mergšėm.
Paskui radijas sustreikavo, negaudė bangų,
kurva, kurva, murmėjo po nosim, bandydamas rast nors kokią stotį.

Ir galiausiai parėjo Bethovenas, Mėnesienos sonata, nustebau, kai
pagarsino ir ėmė kartot: va čia tai, kurva, muzika, čia tai muzika,

čia, kurva, yra muzika!

Daugiau nieko nepasakė.

Dar keliskart pasignalino kekšėm, prie sienos išlipau.

Ir nepasakiau jam, nors mąsčiau apie tai, kad kuprinėj turiu įsimetęs Prustą,
antrąjį tomą: Žydinčių merginų šešėlyje.



Iš lenkų kalbos vertė ARTŪRAS VALIONIS

... więcej >>